Kyoto / Septinta diena / Geležinkelių muziejus ir atsisveikinimas su miestu

Paskutinę viešnagės Kyote dieną lindome į vėsinamą Geležinkelių muziejų. Tas karštis tikrai žiauriai vargina.. Muziejus tikrai fainas. Yra šiek tiek ekspozicijos lauke, pirmajame aukšte daug traukinių iš įvairių laikų ir šiek tiek veiklų vaikams:

Antrasis aukštas dar interaktyvesnis. Yra pristatyta traukinukų, kuriuos važiuojančius galima stebėti bei valdyti, yra simuliatorius, taip pat galima išmėginti bilieto nusipirkimo ir pažymėjimo procesą ir pažaisti aikštelėje:

Viršutiniame aukšte buvo didelė terasa, kurioje galima pietauti ir žiūrėti į pro šalį zvimbiančius greituosius Shinkansen traukinius:

O lauke dar buvo galimybė pasivėžinti senu senu anglimis varomu traukiniu:

Paskui vakare aš dar prasiėjau pro miestą minimaliai atsisveikinimui, bet žiauriai daug žmonių ir judesio.. Tačiau verta po vizito po Kyoto šventyklas prasieiti per Gion geišų kvartalą ar aplankyti Nishiki turgų:

Rytoj griebiame lagaminus ir kuprines, sėdame į traukinį vežantį į Osakos oro uostą ir vidiniu poros valandų skrydžiu skrendame į Okinawos salą! Nežinau kaip ten bus su internetu ir tolimesniais įrašais, bet laukite tęsinio!

Jei trumpai kolkas, tai Okinava yra žymi, nes Antrojo pasaulinio karo metu buvo strateginis taškas, todėl nuo tada čia įsikūrusios JAV karinės pajėgos. Antras faktas yra tas, kad saloje gyvenanti Ryukyuan gentis yra ypatinga tuo, kad ilgiausiai gyvena. 100 tūkstančių gyventojų tenka 34 šimto metų sulaukę žmonės.