III dalis: Tailandas 2021 - Koh Phra Thong

Tailandui priklauso daugybė fantastiškų salų - kai kurios labai turistinės, kai kurios lengviau, kai kurios sunkiau pasiekiamos. Prieš trejus metus mes atradom Koh Phra Thong salą, į kurią šiemet norėjome sugrįžti. Mums patinka, kad joje praktiškai nėra turistų, ji didelė, bet tirštai neapgyvendinta, yra vienas kelias, į kurį vos įsitenka džipas, jos gamta kitokia - labiau savana nei džiunglės ar kalnai. Į ją nėra taip lengva nusigauti - reikia susiorganizuoti laivą iš Khuraburi ir plaukti apie valandą. Tai yra tikras nieko neveikimo rojus, kurio mes šiemet labai troškom.


Tawan nameliai, kuriuose apsistojome praėjusį kartą, per tą laiką sukiužo ir nebepriima turistų, tad apsistojome Horizon eco resort ir tai yra fantastiška vieta! Lori, italė, gyvenanti Tailande nuo 1995-ųjų rūpinasi šia vieta su didžiausia meile ir atsidavimu, įtraukdama visą savo šeimą ir vietinius iš vienintelio salos miestelio. Nameliai labai švarūs, jaukūs, tikras rojus! Kaip minėjau, ten pat yra įsikūrusi Naucrates organizacija, besirūpinanti vėžliais.


Tuo metu, kai mes ten gyvenome, po truputį pradėjo rinktis savanoriai po dvejų koronos metų pertraukos. Bet tuo pačiu ten būnant mes išgirdome, kad Tailandas visgi dar neatsidaro turistams visiškai, kas yra visiška katastrofa tokiems mažiems verslams kaip Lori ir vietiniams, gyvenantiems iš turizmo.


Veikėm įvairiausius dalykus - gaudėm krabus, statėm jiems mokyklas ir darželius, lydėjom saulę, ėjom žygius, nardėm, irklavom, plaukiojom, šokinėjom per bangas, skaitėm knygas, valgėm, gėrėm vaisių kokteilius, stebėjom potvynius ir atoslūgius, stebėjom paukščius, žaidėm stalo žaidimus, miegojom, kalbėjom su salamandrom ir varlėm, kalbėjom irgi su keliais žmonėm, juokėmės ir t.t. Net nesitikėjom, kad vaikai net neprisimins ekranų :D

Per savaitę saloje tapom kaip tikra šeima su ten buvusia britų šeima, Lori ir jos šeima bei savanoriu Timo. Būtinai dar sugrįšime, tai unikali vieta, tradicinis turistas nežinau ar ją įvertintų, bet mums tai kažkokia ypatinga vieta su fantastiškai žmonėm, maistu, atsipalaidavimu, daug smėlio, jūros, ilgų pasivaikščiojimų ir t.t. Nedaug tokių per gyvenimą atrandi. Kai atostogų pabaigoje klausiau šeimos, kas patiko labiausiai, kiekvienas paminėjo šią salą.


Daugiau galima sužinoti sename įraše čia.


Veiklos saloje:

  • Apsistoti galima ir keliose kitose vietose - Moken arba Baba

  • Galima kopti į kalnelį ir stebėti vėžlius

  • Galima plaukti iki mažesnių salelių kajaku ir nardyti

  • Galima esant potvyniui plaukti upe ir stebėti paukščius

  • Kai kurios apgyvenimo vietos siūlo jogas ir panašius dalykus, visi turi savo barą ir restoraną

  • Keliauti į savaną ieškoti antilopių

  • Aplankyti vietinių miestelį

  • Aplankyti Naucrates įkurtą mažytį muziejų apie vėžlius

  • Vaikščioti paplūdimiais iki negalėjimo

  • Susiorganizuoti išvyką į praktiškai negyvenamą Ko Ra salą

  • Susiorganizuoti batikos kursus miestelyje

  • Stebėti saulėtekius ir saulėlydžius, jūros potvynius ir atoslūgius

  • + paprašius Lori, ji suorganizuos bet ką! Kaip mums suorganizavom išvyką į Surino salą, apie kurią - rytoj!

Bus daugiau!