Lipnickai Norvegijoje

Kai Europą alino beprotiški karščiai, o žmonės išsiilgę kelionių po covid pandemijos pradėjo plūsti į Europos pietus, mes savo vasaroms atostogoms pasirinkome vėsią, ramią ir beprotiškai gražią Norvegiją.


Kadangi namus Danijoje amžinai remontuojame, Justas prieš kelionę liko namie padirbėti, o aš su vaikais savaitę praleidau Lietuvoje. Mes lėktuvu, o Justas su Guglu automobiliu nusigavome iki Oslo, kur susitikome ir pradėjome kelionę automobiliu kartu. Mūsų vaikai jau dideli,


Norvegija pilna puikiausių kempingų, tad visa tai leido mums tikrai mažai planuoti arba beveik neplanuoti.

Ne visada geras oras ir brangumas gali būti faktoriai, atbaidantys nuo kelionės į Norvegiją, bet gamtos mylėtojams ji turėtų be proto patikti - vaizdai pro langą kaip iš paveiksliuko, negalėjom nustoti žiūrėti.

Pirmiausia, susiradome namelį Vik miestelyje savaitei, 7 valandos kelio nuo Oslo, tad pakeliui pernakvojome mažutėlyje namelyje kempinge pakeliui, Vang komunoje. Atvykę į Vik apsistojome namelyje (jis matosi paskutinėje nuotraukoje viršuje) ir ten tiesiog ilgai miegojom, skaniai valgėm, slėpėmės nuo lietaus ir kasdien ėjom bent mažą žygelį. Aplankėme nedidelius Sande ir Førde miestukus, įvairiausius oficialius ir neoficialius pasivaikščiojimo takus. Vaikai pazyzdavo prieš, bet paskui jiems patikdavo ir kuo daugiau iššūkių kelyje, tuo patikdavo labiau.

Palikę tą jaukų namelį mes nebeturėjome tolimesnio plano. Žinojome, kad kelionę baigsim Osle ir norim pakeliui užsukti į buvusį olimpinį miestelį - Lilehamerį.


Tad važiavome ir stojome, kur atrodė, kad mums tinka. Keliaujant link Lillehamerio, užsukome į Olden miestelį, ten išsukome iš kelio aplankyti ledyno.

Taip buvom sužavėti gamtos ten, kad likom nakvoti fantastiškame Gryta kempinge.

Toliau keliavome iki Lom miesto, vis sustodami palaipioti, pavaikščioti, buvom užkilę iki visiškai snieguotos viršūnės, kur galima slidinėti net vasarą. Lom jau sutikome daugiau žmonių, turistinių autobusų. Čia taip pat nakvojome kempinge palapinėj, bet dvi naktis iš eilės mirkome joje, tad ekspromtu ateinančioms kelioms nakvynėms susiradome namuką prie Lillehamerio, kad išdžiūt.

Lillehameris pasirodė mielas, nedidelis, jaukus miestelis, su išlikusiomis olimpiados liekanomis, mes nukeliavome iki senos šuolių slidėmis trasos, kur užkilome į kalną keltuvu pasigėrėti vaizdais ir pajausti aukštį. Kažkiek pasivaikščiojome ir po patį miestelį.

Apsistojome dviems naktims fantastiškame kalnų namelyje, tokioj visiškoj tyloj.

Iš Lillehamerio keliavome į sostinę Oslą, kur praleidome tik vieną naktį mažutėliame bute, aplankėme Edmundo Munko muziejų, pasivaikščiojome po miestą ir jau keliavome per Švediją namo, nes Emilė turėjo suspėti į skautų suvažiavimą. Oslas patiko, Kopenhaga patinka labiau :)


Pakeliui dar apsistojome viename namuke.

Visada žiauriai faina apsistoti kempinguose ar mažuose nameliuose su tokiu sąstatu - su vaikais, mašina ir šunimi, neturint detalaus kelionės plano.

Fainos buvo atostogos, pilnos pasivaikščiojimų, šeimos laiko, žaidimų, juoko ir pykčių :D

Gamtos mylėtojams Norvegiją aplankyti - BŪTINA.