Po dykumos turėjome po truputį keliauti link Marakešo ir namo. Kai gidas nuo dykumų stovyklos atvežė mus prie mūsų mašinos, jos priekinė padanga buvo išsileidusi. Tai teko važiuoti atsargiai, gidas ją pripūtė, paskui stojom servisiuko tikrinti, ar prakiurusi ir ten sakė, kad viskas gerai. Bet tikrai buvo nelengva nekalbant prancūziškai. Nes nebuvo gerai, tekdavo reguliariai sustoti degalinėse prisipūsti.
Pakeliui stojome vienai nakvynei Ait Bahhadou miestelyje, kuris žymus tuo, kad turi tokią tarsi pilį ant kalno, įtrauktą į UNESCO paveldą. Toje vietoje taip pat buvo filmuota nemažao holivudo filmų, tokių kaip Gladiatorius ir Kleopatra. Tad teko čia jau sutikti ir ištisus autobusus turistų.
Ryte padanga buvo išsileidusi vėl ir jokio servisiuko ten nebuvo :D Laimei mašinoje buvo atsarginė padanga, tokia padrožta, tai artimiausioj degalinėj vėl prisipūtėm pirmąją padangą ir pakeitėm, neprireikė mums kitų pagalbos. Tik grįžinėjant per kalnus nebuvo labai ramu, bet viskas pavyko.
Oro uoste buvome "nudžiuginti" žinios, kad mūsų ir taip jau vakarinis skrydis į Lisaboną vėluos 4 valandas, tad mūsų planas praleisti vakarą ir naktį Lisabonoje pakeliui į Kopenhagą nuėjo šuniui ant uodegos. Lisabonoje susikišome naktinį kebabą ir tada su Justu atsikėlėme anksti ryte pasivaikščioti ir paskui ėjome pėsčiom iki oro uosto, kad bent kiek miesto pamatytume. Mums paliko gana teigiamą įspūdį, norėtume grįžti tiek į Lisaboną, tiek pamatyti daugiau Portugalijos.
Finalizuojant, Marakešas - ne visiems, mums pakako dienos - per busy, per daug žmonių, triukšmo, veiksmo. Bendrai Marokas - puikus, labai įvairus - vandenynas, dykuma, kalnai, miestai... Labai patiko miestukai prie vandenyno (man ir Justui) ir dykuma (visiems!). Žmonės Marakeše - įkyroki, už miesto - ramūs, bet smalsūs, bet tyliai smalsūs. Tuo pačiu labai draugiški, paslaugūs. Tie susibūrimai prie kelius užvertusių upių buvo vietiniams tikras nuotykis - tiek daug apie tai pašnekėti, pasijuokti ir padėti vienas kitam.
Ačiū, kas skaitėt!