Po iššūkių pilnos kelionės nuo Essouiros iki Merzougos, pagaliau pasiekėme Saharos dykumą. Čia turėjome praleisti dvi naktis, tokioje palapinių stovykloje vidury dykumos, kur palapinės yra su patogiom lovom, dušu, tualetu ir maistu. Labai fainas konceptas, tik šaltoka buvo naktimis. Mus pasitiko Merzourga mieste ir džipu nuvežė apie 4km į dykumą. Ten pirmą vakarą įsikūrėme, pavakarieniavome ir susidėliojome rytojaus planą. Šią dieną dar lynojo, dykuma buvo šlapia ir apniukusi!
Kitą rytą viskas pasitaisė ir buvo fantastiška diena. Po pusryčių leidomės į ekskursiją džipu. Pravažiavome kažkada ten buvusiu Dakaro ruožu. Tada apsilankėme pas muzikantus, kurie prieš kažkiek metų atsikėlė čia iš gretimų Afrikos šalių. Paskui važiavome iki mineralų kasyklos ir iki klajoklių stovyklavietės - jie keliasi iš vienos vietos į kitą nuolat, su visom palapinėm, šeimom ir gyvuliais.
Po ekskursijos gidas mus nuvežė pas kažkokį savo draugą, kur mes pavalgėm labai skanios berberų picos, atsikvėpėm. O paskui valandą važinėjom po dykumą keturračiais ir galiausiai kupranugariais parėjom į savo stovyklą vakarieniauti ir miegoti.
Dykuma mums visiems buvo pats įspūdingiausias potyris šioje kelionėje. Dar parašysiu vieną įrašą apie kelionę namolio.