Šias žiemos atostogas, dešimt dienų, leidžiame Maroke. Skridome iš Kopenhagos per Lisaboną. Abu skrydžiai vėlavo, bet tai nesugadino Lipnickų nuotaikytės. Gerai Maroke tai, kad oras / pakankamai šiltas (įšilus dienos metu buvo kiek daugiau nei 20), o laiko juosta, ta pati, kaip Danijoj, tad jokio jet lago!
Prieš vyksant girdėjome, kad visi čia norės iš mūsų pasipelnyti, visur reikia derėtis, niekada nesi tikras, kokia yra tam tikro daikto vertė, nes niekur neprašyta kaina - pradedant taksi, baigiant suvenyrais, maistu ir t.t. Bet atvykom morališkai tam pasiruošę, kad ir kaip kultūriškai nepriimtina mums tai būtų. Bet man asmeniškai nebuvo blogiau nei Egipte, kiek prisimenu - jei neparodai noro kažką čia pirkti, garsiai pasakai AČIŪ, NE, tada per dieną pripranti ir tiek. Ir atrandi tai, ką iš tikrųjų nori pirkti, mums tai buvo visos šviežiai spaustos sultis, vietinis Maroko maistas, keli suvenyrai ir tiek.
Paėmimą iš oro uosto užsisakėme per booking.com, buvom nuvežti iki senamiesčio ir ten kiek reikėjo paeiti iki nakvynės vietos, nes senamiestyje galimas tik motorolerių transportas. Marakešas sudarytas iš senamiesčio - Medinos - apsupto tokia siena. Ir Ville Nouvelle - naujosios, prancūziškos, miesto dalies.
Apsistojome mes tradiciniame taip vadinamame Riade - tai tokie namai, kur iš išorės matai tik dureles, o įėjus patenki į senovėje buvusį pirklių namą su mažu baseinėliu per vidurį ir mažais butukais visur aplink. Bei terasa ant stogo, kur patiekiami pusryčiai. Na labai faina ir unikali architektūra. Keliaujant Maroke, tikrai rekomenduočiau rinktis būtent tokias vietas apsistoti.
Į Marakešą atvykome penktadienio vakarą. Tą dieną ėjome iki žymiosios ir veiksmo pilnos Jamaa el Fna aikštės, kur pilna visokių verslininkų, sulčių barų, restoranų, gyvačių dresuotojų ir žmonių. Nelabai mums patiko ir išvis tą pirmą vakarą mes tiesiog pratinomės prie miesto, judesio, eismo, žmonių ir kultūros. Įsmukome į kiek nuošalesnę gatvelę ir labai skaniai sukirtome vietinio tajine troškinio ir kuskuso Oscaro kavinėje (į ją beje ėjome ir paskutinį vakarą). Po to nusikalę kritome į lovas, nes buvom namie kėlęsi 3 valandą ryto.
Kitą dieną skyrėme visos dienos vaikščiojimams po Mediną. Ryte labai faina, kad visi prekybininkai dar tik apsnūdę atidarinėja savo parduotuvėles ir nemedžioja turistų. Justas su Džiugu nuėjo apsikirpti ir tada mes ėjome į dvejus rūmus . Badi Pallace ir Bahia Pallace, abeji skirtingi, abeji įspūdingi. Badi gal mums patiko labiau, bet Bahia - Instagramiškesni :D
Vakare grįžome į tą pačią visko pilną aikštę, pavakarieniavom restorane ant stogo, kur nebuvo gal taip ypatinga ir skanu, kaip pirmą vakarą ir kritome į lovas.
Kitą, paskutinę, dieną Marakeše pasileidom už senamiesčio sienos, į naujesnį rajoną. Jis paliko nemažo kontrasto įspūdį, bet tuo pačiu trūko senamiesčio dvasios, judesio ir veido. Į tą pusę leidomės vien dėl to, kad aplankyti žymius Majorelle sodus, į kuriuos net bilietą reikėjo pirkti iš anksto ir stovėti eilėj, kad patekti į vidų.
Mums šių nepilnų trijų dienų Marakeše kaip ir pakako - labai daug judesio, per daug mums. Judam toliau ryt link Essaouira miestelio Atlanto pakrantėje.
P.S. Beje, pagaliau ir aš pafotkinta :D