Kelionės pabaigai susiplanavome keletą paskutinių dienų Puketo mieste. Iš pradžių kiek baiminomės, kad gal jame bus per tiršta žmonių, bet iš tikro miestas apmiręs, daug vietinių gyventojų, bet daug užsidariusių ir covid-19 neišgyvenusių parduotuvių ir kavinių. Iš tikrųjų leidom šias diena vaikštinėdami po miestą, mėgaudamiesi maistu, ieškodami kur išsiskalbti drabužius ir pirkom šiek tiek suvenyrų, pynėm Emilei 36 kasas ir pan. Puketas pasirodė toks kiek hipsteriškas, mielas, ne per didelis, jaučiu turistams suplūdus ne covid laikais, gyvenimas ten virte verda.
Taip pat apsilankėme beždžionių kalvoje, bet nebuvom be proto sužavėti šios pramogos. Ir tų beždionių šeimos merginos tarsi prisibijo. Bet visą kelionę nepavyko daug laukinių beždžionių sutikti, tai kopėm bent ten jų pamatyti.
Dar kartą nukeliavome iki Didžiosios Budos, nes ji paliko mums įspūdį + sutvarkėme reikaliukus, tokius, kaip eilinis covid-19 testas prieš kelionę, kuris buvo atliekamas Patong beache.
Na ir pasimėgavome paskutine vakariene Tailande, kažkodėl ne taip lengva buvo rasti kavinę tam.
Taip pat pakalbėjome apie tai, kas kam labiausiai kelionėje patiko. Visiems labiausiai patiko Koh Phra Thong saloje. Neveltui ten grįžom ir norim grįžti vėl. Irgi visiems patiko paviršinis nardymas Surino saloje. Džiugą dar sužavėjo pasivaikščiojimai Puketo mieste, kaip ir mane. O aš turiu dar būtinai paminėti ir tą didingą šventyklą, kurią aplankėme pakeliui iš Khao Sok. O Justas sutinka su viskuo, bet labiausiai mėgavosi turistų stygiumi.
Tiek žinių. Turiu pasakyti, kad grįžus namo nėra tokio didelio įkvėpimo rašyti, koks būdavo, kai rašau dar kelionėje. Kitą kartą pasitaisysiu! Ačiū, kad skaitėt!